- atpėdžiu
- ãtpėdžiu adv. End, atpė̃džiu žr. atpėdžiui 1: Stirna bėga atpėdžiu, t. y. savo pėdomis, atgal J. Zuikis, kad sumeta pėdas, tai bėga ãtpėdžiu Grz. Vagį vakar ãtpėdžiu susekė NmŽ. Atpė̃džiu (atgal tomis pačiomis vėžėmis) važiuoti Šv. Jeigu važiuosim ãtpėdžiu, tai greičiau parvažiuosim Vdžg.
Dictionary of the Lithuanian Language.